Nėra tokio dalyko kaip tobula pora. Taip, aš tai pasakiau. Jei esate susituokę, giliai širdyje irgi tai žinote. Arba pripažįstate tai ir suvokiate, kad tai, ką pasaulis laiko laiminga santuoka, yra kasdienė kova siekiant suprasti, ieškoti kompromisų, leisti sau ir atleisti. Arba to nepripažįstate.
„Aš apgaudinėjau ir gailiuosi“ – tai dažna mintis tarp porų, kurios apmąsto savo veiksmų pasekmes. Neištikimybė yra sudėtinga – viena vertus, suprantate, kad neištikimybė yra absoliuti kliūtis, kita vertus, suvokiate, kad prarasite jums svarbiausius žmones – savo šeimą.
Labai gailiuosi apgaudinėdamas
Turinys
Susitaikyti su neištikimybe, tiek sutuoktinio partneriui, tiek pačiam sutuoktiniui, yra sunku vienam. Jei manote, kad poelgis yra visiškai neatleistinas, išsiskirkite ir judėkite toliau, tačiau kartais tokią situaciją lemia aplinkybės, o ne pats žmogus.
Pabandykite įsijausti į neištikimo žmogaus sąmonę. Mūsų visuomenėje neištikimybės ir gailesčio istorijų yra begalė, bet tikiuosi, kad manoji padės jums prisipažinti savo vyrui ar žmonai: „Aš neištikėjau ir dėl to gailiuosi“, ir priimti sprendimą, kuris bus geriausias jums kaip individams ir kaip porai.
Susijęs skaitymas: 3 vyrų, kurie turi romanus, tipai ir kaip juos atpažinti
Mano svajonių pradžia
Aš irgi buvau kaip tu. Maniau, kad gyvenu amžiną laimę. Na ir kas, jeigu po 4 santuokos metų su žmona būtume praleidę kartu vos metus? Darbas prekybos laivyne mane nuveda į įvairius pasaulio kampelius, kaip ir jos, kaip dokumentinių filmų prodiuserės, darbas.
Atstumas sustiprina širdį, ir nepaisant problemų santykiuose per atstumą , mes išlaikėme liepsną. Buvome laimingi, kad vis dar galime vogti akimirkas, ilgėtis vienas kito ir išvengti kasdienybės. Juk abu ieškojome jaudulio, tad šis susitarimas puikiai tiko.
Dideli atstumai daro žmogų vienišą
Išskyrus tai, kad taip nebuvo. Maniau, kad viską kontroliuojame, galime gyventi kaip du įsimylėję paaugliai amžinai. Bet man trūko suaugusio draugo, su kuriuo galėčiau dalintis savo kasdienybe, jaukumo. Net nežinau, kada mano širdis pradėjo nusisukti.
Nenoriu leistis į detales. Užtenka pasakyti, kad neištikim savo mylimajam. Ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Galiu pasakyti, kad viskas prasidėjo ne taip. Tai buvo tiesiog draugiška pažintis. Du žmonės, kurie susipažįsta. Labai gailiuosi dėl neištikimybės, bet žinau, kad negaliu grįžti atgal ir atšaukti savo veiksmų.
Susijusi literatūra: Nuo nekaltos draugystės iki seksualinio romano – kaip emocinė neištikimybė griauna santykius
Galiu kaltinti mėnesių nebuvimą be žmonos, emocinį ir seksualinį alkį. Ieškau išsivadavimo. Bet žinau, kaip sugniuždytai ir tuščiaviduriai tai skamba. Esu atsakingas 32 metų vyras. Ir man nepasisekė. Nepavyko man susituokti, nepavyko mano žmonai ir man pačiam nepavyko.
Bandžiau tai nuslėpti
Kai po savo prasižengimo pirmą kartą pamačiau žmoną, norėjau tiesiog bėgti jai į glėbį, verkti ir pasakyti, kad gailiuosi palikęs šeimą dėl kitos moters. Romanas truko trumpai dėl savų priežasčių. Norėčiau tikėti, kad viena iš jų buvo mano sąžinė.
Kai pamačiau ją laukiančią manęs, mane pribloškė mano kvailumo mastas. Bet taip pat ir mano gėda bei ta mano dalis, kuri sakė: „Išsaugok savo santuoką ir laikyk liežuvį už dantų“. Žinojau, kad ji netoleruos neištikimo vyro. Todėl tylėjau, bandydama mėgautis bet kokiu laiku, kurį turėjome. Bet ji pastebėjo, kad kažkas negerai. Ir kuo labiau stengiausi, tuo blogiau darėsi.
Jei bandydavau nuslėpti savo kaltę būdama itin maloni, ji erzindavo mane dėl to, ką slepiu. Jei apsimečiau rami ir nieko nenutiko, ji stebėdavosi, kodėl man šalta. Mano galva buvo tarsi pragaras, svarstydama: o kas, jei ji sužinos! Kaltės jausmo dėl neištikimybės požymiai buvo pernelyg akivaizdūs.
Nelaimė sugriovė mano santuoką
Santuoka – bauginantis įsipareigojimas. Tačiau nėra nieko baisiau, nei spoksoti į kaltą, sugėdintą ir pasibjaurėtiną savo versiją. Gailiuosi neištikimybės, nes tie du mėnesiai buvo pačios kankinausios mano gyvenimo dienos. Kol vieną dieną mane ištiko realybė. Jaučiausi nelaimingas, ir mano žmona tai žinojo. Anksčiau ar vėliau mano nelaimė sugriaus mano santuoką.
Šios paslapties laikymas niekam nepadėjo. Neturėjau patikėtinės ir nemaniau, kad man galėtų dar labiau pablogėti emociškai, jei jai pasakyčiau. Mano santuoka dėl to netiesiogiai, lėtai ir skausmingai subyrėtų, niekam iš tikrųjų nesuprantant, kodėl. Ar aš ją gelbėjau? Bandžiau būti veidmainiška didvyre, slėpdama jai, kad jos vyras buvo su kita moterimi?
Bet ji žinojo, kad kažkas negerai. Ir buvo per vėlu išteisinti mano niekšybę. Atėjo laikas liautis būti bailys ir prisipažinti.
Nebegalėjau ilgiau slėpti tiesos
Dabar pokalbis atrodo lyg miglotas. Pamenu, repetavau trumpą kalbą, pagardintą žodžiais, kad sušvelninčiau smūgį. Bet kai pagaliau ją pasodinau, žodžiai tiesiog liejosi iš jos. Užtvanka buvo pralaužta. Ji tylėjo, akimirką apsiverkė, tada susivaldė.
Ji tada nieko neklausinėjo, tiesiog nuėjo ir uždarė duris. Tai buvo geriausia ir blogiausia mano gyvenimo akimirka. Geriausia, nes prisipažinusi jaučiausi daug lengviau. Blogiausia, nes žinojau, kad mano santuoka baigėsi. Nebuvau laimingesnė, kad jai pasakiau, bet ir nepablogėjau.
Ir iš tiesų svarbu buvo ne tai, kaip jaučiausi aš, o tai, kaip jautėsi ji. Moteris, kuriai pažadėjau savo meilę, gyvenimą ir ištikimybę. Galiausiai aš ją iškėliau į pirmą vietą. Ištikimybė buvo mano sprendimas. Bet tiesos žinojimas buvo jos teisė. Man tiesiog reikėjo būdų, kaip pradžiuginti žmoną po to, ką padariau.
Ji mane pažinojo iki kaulų smegenų, matė, kad neištikimau ir dėl to gailiuosi, ir nepaisant jos skausmo bei kančių, pasiūlė pabandyti viską sutvarkyti. Prireikė poros mėnesių, bet dabar pradėjome lankytis pas santuokos konsultantą ir tikiuosi, kad turėsiu galimybę priversti ją vėl pasijusti ypatingiausia moterimi pasaulyje.
DUK
Kaltės jausmas persekioja sielą. Jūsų partneris turi teisę žinoti, ir jam atvirai pasakius, jausitės taip, lyg nuo krūtinės būtų nuimta našta.
Daugelis porų konsultavosi su konsultantu, kuris padėjo atkurti pasitikėjimą ir lojalumą santykiuose, kuriuos sugadino neištikimybė.
10 geriausių programėlių sukčiams pagauti – nemokamų ir mokamų
Jūsų įnašas nėra laikomas labdaros auka . Jis leis „Bonobology“ ir toliau teikti jums naują ir naujausią informaciją, siekiant padėti kiekvienam pasaulio gyventojui išmokti bet ką.
Vertinu jūsų mintį, kad neištikimybė yra jūsų sąmoningas sprendimas ir jūsų partneris turi teisę tai žinoti. Ištikimas partneris turi pirmenybę – arba pasitraukti iš santykių, arba atleisti neištikimybei. Vertinu jus už tai, kad, skirtingai nei daugelis savanaudiškų sukčių, kurie persekioja savo partnerius ir begėdiškai lieka su jais, jų neinformuodami kaip bailiai ir sukčiai ar kaip kirminai išmatose, bijodami pasekmių, pasirinkote atsiskleisti. Bet kokiuose santykiuose viskas labai paprasta: darykite tai, ką galite, būkite sąžiningi savo partneriui, bet jei padarote ką nors blogo, atskleiskite tai ir susidurkite su pasekmėmis. Tačiau neapgaudinėkite (nei vienkartinio, nei romano metu) ir begėdiškai likite santykiuose.
Prašau, pabandyk išgelbėti savo santuoką, nes prisipažinimas ir apgailestavimai jau nuplovė purvą.